Krizės su hipertenzija
Ištiktas tokios krizės žmogus gali trumpam prarasti sąmonę, gebėjimą kalbėti ar netgi vienos iš galūnių judrumą. Kokie veiksniai gali įtakoti hipertenzinę krizę? Hipertenzines krizes gali sąlygoti stiprūs neigiami išgyvenimai ir psichiką traumuojančios situacijos, netinkama mityba, pernelyg gausus druskos vartojimas, įvairūs nepalankūs išorės veiksniai, tačiau dažniausiai hipertenzinę krizę išprovokuoja staigūs oro pokyčiai, magnetinės audros, smarkūs vėjai su lietumi ir perkūnija ypač pavasarį ir rudenį.
Galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimai atsiranda dėl smegenų kraujotakos sutrikimo. Hipertenzinės krizės simptomai yra gana įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškiantis simptomas, pasireiškiantis ankstyvuosiuose krizių vystymosi etapuose, yra galvos skausmas, kurį gali lydėti pykinimas, vėmimas, spengimas ausyse, galvos svaigimas. Paprastai galvos skausmas didėja, kai galvos judėjimas, čiaudulys, žarnyno judėjimas. Be to, jis gali lydėti fotofobiją ir skausmą akyse, kai jie juda. GF Lang nustatė hipertenzijos ir hipertenzinės krizės metu šiuos galvos skausmo tipus: atipiniai galvos skausmai, susiję su neuroze, kurie buvo hipertenzijos atsiradimo pagrindas; tipiškas paroksizminis, pulsuojantis galvos skausmas, kartais nuobodu ar slegiantis; galvos skausmas, pastebėtas piktybine hipertenzija.
Dažniausiai taip nutinka pagyvenusiems, sunkiai bet kokias ligas pakeliantiems žmonėms. Kaip ji pasireiškia ir ką daryti jai ištikus?
Hipertenzinė krizė gali išsivystyti daugeliu atvejų: pamiršus suvartoti vaistų nuo hipertenzijos, privalgius sūraus maisto arba išgėrus labai daug skysčių, pakėlus sunkų daiktą, hipertenzinė dizartrijos forma stiprų stresą, išgėrus alkoholio, dėl hormoninių pokyčių organizme, keičiantis oro sąlygoms. Pagausėjus prakaitavimui, pablogėjus regėjimui, pajutus sunkumą krūtinėje, šleikštulį, nerimą, patinus veidui ir rankoms, nedelsiant kvieskite ,Greitąją medicinos pagalbą".
Endokrininė hipertenzija
Kaip krizės su hipertenzija pagalbą artimajam? Krizės metu žmogui būtina suteikti pirmąją pagalbą: jį paguldyti, po nugara ir galva padėjus aukštas pagalves, užtikrinti ramybę.
Apmalšinti galvos skausmą padeda smilkinių ištrynimas, pavyzdžiui, mentolio pieštuku, mėtos arba kamparo ir valerijono mišinio lašais, valerijono tinktūra.
Jeigu per 40 minučių simptomai nepraeina, būtina skubiai kreiptis į medikus.
Kada reikėtų matuoti kraujo spaudimą? Spaudimą reikia pamatuoti ryte ir vakare.
Visiškai normalu, jeigu viršutinis rodiklis skiriasi 20 mm, o apatinis - 10 mm. Spaudimą reikia matuoti ne tvankiame,bet ir ne šaltame kambaryje, praėjus mažiausiai 30 minučių po rūkymo, neperšalus, pailsėjus ir nesijaudinant. Naudinga 5 minutes prieš matuojant spaudimą atsipalaidavus pasėdėti šiltame kambaryje.
Būtina pamatuoti 2 kartus ir nustatyti vidutinius rodiklius. Šiuos rodiklius reikia užrašyti, kad prireikus būtų galima parodyti gydytojui.
Šios klasifikacijos pagrindas yra slėgio didinimo mechanizmas: padidėja kraujo išleidimas į kraujagysles iš širdies; padidinti periferinių indų atsparumą; padidėja kraujo išsiskyrimas ir atsparumas kraujagyslėms.
